Vydūnui. Išvysti kitaip
„Išvysti kitaip“, šis Sphairos numeris skiriamas filosofo ir kūrėjo Viliaus Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms – tai galimybė susitikti su vienu mįslingiausių lietuvių filosofu ir kūrėju. Be jo dvasinio indėlio būtų sunku įsivaizduoti ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir visos Lietuvos atgimimo bei sąmonėjimo kelią. Vis dėlto, idant Vydūno dvasinis palikimas taptų iš tiesų aktualus mąstančiam šių dienų žmogui, kiekvienai kartai būtina suprobleminti šio palikimo vertės klausimą. Taip pat kviečiama keliauti kartu su leidinio autoriais dabarties laike po idėjų galių, vaizdų ir transformacijų pasaulį. Neįtikėtinų sąsajų su Vydūno filosofija turinčios ir į daugybę pasaulio kalbų išverstos Prancūzijos akademijos nario François Chengo meditacijos apie grožį savitai patvirtina Vydūno idėjų bendrumą ir universalumą. Išskirtinių, nepaprastų asmenybių bendrystę liudija ir šviesios atminties Varšuvos universiteto profesorė Maria Janion, kurios studijų metai glaudžiai susiję su Vilniumi. Tęsiant išvydimo kitaip temą, skelbiami ir jaunųjų akademinės bendruomenės darbai, sietinų ir su aktualia šiuolaikinio muziejaus komunikacija, ir su meno kaip sveikatinimo kūrybinėmis apraiškomis.
Atsižvelgdami į tai, kad asmens sąmoningumo ir sąmonėjimo klausimas buvo labai svarbus pačiam Vydūnui, o kartu turėdami galvoje aplinkybę, jog mąstymo laisvė, minties savarankiškumas ir gebėjimas kūrybingai integruoti svetimas mąstymo įtakas į savąjį mąstymą, užuot aklai jomis sekus, – tikrieji asmens ir asmenybės sąmoningumo ženklai. Pagal kuriuos atpažįstame kiekvieną tikrą filosofą ir kūrėją, be to, atsižvelgdami į Vydūno minties heterogeniškumą ir net tam tikrą eklektiškumą, galime kiek provokuojamai paklausti, ar Vydūno mąstymą iš tikrųjų galime laikyti autentiška filosofija ir pateikti šiandieninę Vydūno filosofijos ir kūrybos recepciją.
Mąstydami apie šiuolaikišką vizualų kultūros žurnalą ir atnaujindami mokslinį leidinį, redaktoriai kartu su menininke Marija Repšyte ir dizainere Inga Navickaite-Drąsute perkūrė vizualinį identitetą. Žurnalui redaktoriai taip pat jam ieškojo naujo ir konceptualaus pavadinimo (iki 2019 metų „Lietuvos kultūros tyrimai“) ir pasirinko „Sphairos‟ − senąja graikų kalba šis žodis reiškia rutulį, kurį pirmieji Vakarų mąstytojai, ikisokratikai, suvokė kaip tobulumo, pilnatvės, būties, šventumo ir dieviškumo simbolį. Tačiau leidinio pavadinimas „Sphairos‟, primindamas filosofinės Vakarų kultūros šaknis bei ištakas senovės graikų mąstyme, labai tinka nusakyti ir tam, kas aktualu ir šiuolaikinėje kultūroje: kai kalbame apie geosferą, biosferą, antroposferą, noosferą ir kitas „sferas‟, sferą suvokiame kaip tam tikrą konkrečią tikrovės sritį ir sykiu kaip skirtingus tos srities fenomenus vienijančią − medijuojančią − terpę, leidžiančią ne tik atsirasti naujiems svarbiems dalykams, bet ir žinią apie juos prasmingai komunikuoti kitiems.
Autoriai: Naglis Kardelis, Miroslav Danyś, Vytautas Rubavičius, Tadas Snuviškis, Vladimir Gilmanov, Rita Repšienė, Odeta Žukauskienė, Aušra Martišiūtė-Linartienė, François Cheng, Živilė Pipinytė, Olga Tokarczuk, Małgorzata Litwinowicz, Gabrielė Krisiulevičiūtė, Elzė Sakalinskaitė
Metai: 2020